2011 m. vasario 27 d.

Ilgas savaitgalis smagiai

Hei, norisi labai pasipasakot, kaip mes linksmai gyvenam čia. Ilgas bus įrašas, bet galėsim nekartot šimtą kartų visiem atskirai skype. :)

Penktadienį turėjom eiti su CS chebra į tą ispanišką barą, kur alus po eurą. Bet taip jau nutiko, kad chebra buvo nelabai CS (buvo tik vienas vaikinukas iš to meet'o, jo draugai ir tų draugų draugai iš viso pasaulio). O tą barą keista baru vadinti, nes ten šiaip panašiau į valgyklą, tik kad dirba ilgai. Šviesios šviesios (dienos šviesos) salės pilnos ilgų stalų, muzikos jokios, jokių ispanų nesigirdi ir nesimato tarptautinėje žmonių košėje, maistas gal ir neblogas ten, bet negavom pabandyt, nes virtuvė jau nebeveikė kai nuėjom. Taigi, užsibuvom ne ilgiau nei 5 min ten ir išėjom į kažkur kitur.

Fainas labai išvis vakaras buvo, žmonių įdomių sutikom, ir išvis tokie "savi" visi, kai išvis lengva juokaut ir šiaip svaigt bele ką (o ir pasakot ką nors įdomu, kai matai, kad kažkam rūpi). Dar sutikom lenkų. Jo, kaip gi be jų. :D Atsibeldė jų kokie gal 7 (visų vardai baigiasi "š": tadeuš, tomaš, pšspdšš, ahdhosšš ir pan.). Paskui dar visi nusprendė eiti į kažkokį klubelį. Tai nuėjom ir po 2 min. išėjom, palikom visus ten siausti (klubelis panašus į ChinaBistro Amerikės kaimuky, jei kas atsimenat mūsų pasakojimus apie tą).

Šeštadienį buvo Muziejų naktis. Kaaaai smaaaaguu! Nuėjom į muzikinių instrumentų muziejų, ten buvo tikros gyvos muzikos šia proga, ir buvo dar kitokios "gyvos" muzikos. Video galit pažiūrėti:

Esmė, kad yra daug instrumentų visokių, kurie kažkaip sujungti su kompu ir tada kažkokia programa juos valdo ir jie patys ten sau groja. Tiksliau pirma įrašyti reikia garsus ir atskirus elementus, rodė kaip tai daroma, klausėm labai atidžiai. Ten sujungtas visas tas instrumentų kalnas su sintezatorium ir tada kai nustatai kažkokią funkciją, tai klavišais gali valdyti akordeonus pvz., o kai kitą funkciją nustatai, tai gali mušamuosius valdyt ir pan. Šiaip ten olandiškai pasakojo viską, tai kiek supratom, tiek ir parašėm. Dar sakė, kad nelabai pakeičia tokia sistema gyvų atlikėjų ir instrumentų, nes ne visi taip valdomi gali būti. O gal taip ir nesakė, gal mes tik taip norėjom išgirsti.

Taigi, po muzikinių instrumentų muziejaus bandėm nusigauti į fantastinio meno muziejų, bet buvo tokia klaiki eilė, kad visą naktį būtume ir pralaukusios. Taigi, movėm iškart į Bozar. Pastebėjimas: kaip šauniai belgai susitvarkė transporto sistemą čia. Buvo specialūs autobusai, kurie vežiojo skirtingais maršrutais, ir jie buvo su žemėlapiais, šviečiančiais logotipais renginio, stotelėm specialiom, spalvom specialiom, ir dažnokai važinėdavo. Įdomu po kiek metų Vilniuj būtų galima ko nors tikėtis tokio. Gal kai į panašų renginį parduos 14 000 bilietų. Taip taip, nejuokaujam, į muziejų naktį buvo parduota 14 000 bilietų.

Taigi, atgal į temą. Nusibeldėm į Bozar (Bozar nuo pranc. "Beaux Arts", yra tokia gigantiška kultūrinė vieta, Vilniaus mastais įsivaizduojant kažkoks ŠMC, Skalvijos, Filharmonijos, Operos ir baleto teatro, Menų spaustuvės mišinys, kuriame ne tik apvaikščiojom parodas, bet ir likom tūsint afterpartyje). Rūta suprato dar kartą, kad jai dailė ir šiuolaikinis menas nepatinka, išvis briedai kažkokie ir laiko švaistymas, Justė tuo tarpu visai atrado, apie ką pamąstyti ir interpretuoti ir nusprendė, kad ateis kada nors ten vėl.

Afterparty. Ar kada nors girdėjot bent vieną iš mūsų besidžiaugiančią kokiu klubiniu tūsu, jei tai nėra efsos tūsas, kur "nesvarbukurkaip,svarbusuefsa"? Negirdėjot, tikrai. Tai va, pirmą kartą atsidūrėm tūse, kuriam nuuuuutikrai buvo OHOOO! Išsitaškymas ir atsipalaidavimas visiškas! Ir šiaip labai įdomu, kad muziejuj ten tas siausmas visas, bet atrodė kad visi (apie 2000 žmonių) tiesiog atėjo išsitaškyt, ir nieks nekenkė tam muziejui ir nieko blogo net ir negalėjo nutikt. Visaip kaip buvo gražu ten.

Sutikom visus beveik žmones, kuriuos jau žinom čia. Lenkus irgi, žinoma.

Paskui kai varėm namo paaiškėjo, kad naktiniai po 3 val nebevažinėja, tai teko kviestis tą nuolaidinį taksi. Justė susišnekėjo telefonu prancūziškai su taksi operatorium, paskui dar pakalbėjo su taksistu. Dabar didžiuojasi savim. Tiesa, kol kvietėmės taksi, sutikom tuos pačius vaikinus, apie kuriuos jau rašėm praeitą kartą, kurie prieš dvi dienas mums aiškino kaip nevažiuoja naktiniai ir kaip mums reik skambintis taksi. Šį kartą juos atskyrėm iš šūksnio "ooo, žiūrėėėėkit, kas čia šį vakarą jau skambina taksi!!!" Sakėm, kai vėl visi ten pat susitiksim, eisim kartu tūsint. :D

Sekmadienį ryte ėjom į lietuviškas mišias (tokios retkarčiais atsitinka Briusely, tai norėjom pažiūrėt kaip kas), buvo faina labai. Jauku. O paskui nusitrenkėm į turgų kaip visad. Ir paragavom marokiečių maisto, skanu labai (toks blynas su sūriu/varške, alyvuogėm marinuotom, aštriom ir medum ir dar ten kuo tik nori). Nu skanu tikrai. Ir spėkit, ką sutikom turguje? Aišku, kad lenkus. Ką gi dar? Taip, vėl! Atsisveikinom su jais "iki rytojaus" :D

Atsisveikinam ir dabar. Iki greito! Jei dar kas nors iki čia dar suskaitė post'ą.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą