2010 m. liepos 23 d.

Kaip čia su tuo darbu / About the job again

Kam ne kam buvo ne paslaptis, kad su darbu The Margate buvo gan ne truputį liūdna, nes iš pradžių gavom visai mažai valandų ir nors dabar gaunam jų pakankamai, tačiau atskaičius visus mokesčius ir nuomas, suma lieka irgi neįspūdinga. Taip pat daug kam ne paslaptis, kad nuo pat atvykimo čionai ieškojomės antro darbo. Taigi jį ir radom, ir netgi du! :)

Praėjusią savaitę netyčia sudaužėm nemažai stiklinių, sakėm, kad turi išeiti į gera, taigi ir išėjo:

Kurortas, kurio pavadinimo pagal darbo sutartį negalim minėti jokiuose socialiniuose tinkluose ar bloguose. Kitas viešbutis prie to paties ežero. Su jais bendrauti pradėjom prieš kokias tris savaites, tik niekaip nepavykdavo susitikti su pagrindine vadybininke, tad buvom prainterviuotos ir jos sesers (kitos vadybininkės) ir dar kitų dviejų žmonių. Praėjusią savaitę pagaliau nuvykom susitikti, jaudinomės, kas čia gausis, ar priims ir kiek po pokalbio vėl reiks laukti atsakymo. O pasirodo, kad jei susitikti reikėjo tik todėl, kad sutvarkytų įdarbinimo dokumentus. Dirbsim padavėjom paplūdimio bare, labai faina vieta, visą laiką būna daug žmonių, taigi užskaityta. :) Tiesa, prieš mus bare dirbo tik viena užsienietė, nes labai sunku (angliškas meniu ir pan.), bet pagr. vadybininkė sakė, mumis labai pasitiki ir "mato kibirkštėlę mūsų akyse", taigi pavarysim :)) Kitą savaitę apmokymai ir tada į trasą. Labai laukiam. Iki darbo vietos važinėsim dviračiu (apie 15 min).

Union Diner. Jau bendraujant su viršuje minėta darboviete gavom atsakymą iš tokios valgyklos šalia mūsų pagrindinės darbo vietos, kad jiems reikia busser (žmogus, kuris pasitinka klientus, juos pasodina prie staliuko, paduoda meniu, paklausia ar nori kokių nors gėrimų, ir klientams išėjus paruošia stalą kitiems). Iš pradžių galvojom laukti Naswos atsakymo, bet nusprendėm imti ir šį, ir kaip nors suderinti visus tris. Kolkas pažiūrėjus visus tvarkaraščius, atrodo, kad gausis neblogai :) Čia dirbsim rytais.

Tiek naujienų, pažiūrėsim kaip jausimės, kai reiks lakstyt per tris darbus, kolkas esam nusiteikę labai entuziastingai ir tuoj pradėsim planuotis keliones rugsėjui!

***

Hi guys,

some of you knew that we weren't very happy about our only job at the Margate resort, that we didn't have enough hours and searched for the 2nd job. We found it. And actually, we found 2 additional jobs! :)

Another resort by Winipesaukee lake. We made the first contact with them approximately 3 weeks ago, but we never had luck to meet general manager, so we got interviewed by other 3 persons, except her. Finally, last week, we got an appointment with her, we were very excited what will happen, what she will say, how long we will have to wait for an answer again. But appeared that she wanted us to come only to say that we are accepted and to do all the paperwork. :) We will do serving at their beach bar. We love the place, it's live, always full and there are many young people who work and visit there. Before us, there was only one international student who did serving there because as general manager said it's very hard to remember all the menu in English, but she also said that she trusts us and knows that we will do good! We have training next week and we start. Journey to the job takes about 15 min by bicycle.

Union Diner. Diner close to our prior employer. We accepted their offer to work as bussers (people who greet guests, sit them, give menus, ask if they want anything to drink and then clean the tables after they leave). As for now, it seems possible to combine all the 3 jobs. We'll work here in the mornings.

That are the news for now. We look forward for work and can't wait to start planning our trip in September!

2010 m. liepos 13 d.

Dvasia komoje / One month in Laconia

Visi vis klausinėja, kaip mes čia šiaip jaučiamės ir gyvenam.

Tai va, atsakymas:

Šiandien jau mėnuo kaip mes JAV. Jau lyg ir praėjo kultūrinis šokas, adaptavomės. Radom ką valgyt, nepritvojo dušas - krioklys, nebebaisu vaikščiot kelis km į vieną pusę ir į kitą, susibendravom su žmonėm. Tai norma lyg ir.

Išvis jau dabar praėjo ir stadija "Dieve brangus, neįmanoma čia gyventi." Atrodo, įmanoma visai, susidėlioji visus darbus ir lieka laiko poilsiui, o pailsėt irgi yra kur - ežerai, kalnai, vandenynas... Žodžiu, džiaukis, žmogau.

Bet žinokit, nesuklydom pavadindamos įrašą šitaip. Dabar jau perėjom į kitą stadiją. Dabar atrodo, kad plaukiojam kažkokiam dibtiniam pasaulėlyje, kur visi visada išsiviepę iki ausų,  visi paslaugūs, atsiprašinėja, dėkoja ir t.t. už kiekvieną mažą veiksmelį. Ir natūraliai gi suvokiam, kad visur visada būna dvi pusės, būna juoda ir balta ir pasaulis tikrai ne rūžavas, tik va niekaip nepavyksta rasti kitos pusės. 

Norisi kažkokio tikrumo, emocijų, gilesnių ir rimtesnių diskusijų. Nematėm per šį mėnesį, kad kas nors būtų perpykęs arba nusiminęs juodai arba išvis koks nors neigiamas. Nors jie nesišypso šiaip sau visą dieną, išsiviepia standartine šypsena keliom sekundėm pasisveikinimui tik (šimtą kartų per dieną pasisveikint su tuo pačiu žmogum gali, norma). Ir suvokiam, kad kažkur visa tai, ko nematom, čia irgi turi egzistuoti, tai kur? Mene gal. Iš pradžių atrodė, kad teatro pasiilgstam, bet panašu, kad dar ne tiek paties teatro pasiilgstam, kiek apskritai kokio nors originalumo ir išradingumo ir bandymo kažkaip kitaip kelti probleminius klausimus. Kai bandai vietinius apie tai klausinėt, tai jie siūlo tau plaukiot jachta ir panašaus pobūdžio pramogas... Rūta facebooke prieš kelias dienas kalbėjo su vienu Berlyne sutiktu teatralu, tai pasipasakojo, kaip mes čia būnam. Sakė jis: "Priklausot jūs Europai, kur menai, kultūra..." Ir tikrai, taip trūksta ko nors, kas iššauktų gilesnius pamąstymus ir diskusijas. Siaubas.

Ir dar čia ne viskas. Dar labiau bunkam nuo apsimetinėjimo, kad dirbam. Gavom abi po kelias dienas tokio pasiutusio lakstymo darbe, kai išvis nėra laiko nieko mąstyti, tik dėliojiesi užduotis mintyse iš eilės ir sprendi ką po ko daryt, kad kuo greičiau susisuktum. Tai po kelias dienas tokias gavom. Visa kita - laiko šūdinimas. Jei dirbi ryte, tai tą laiką bent yra su kuo šūdint. Paskaitai kieno nors laikraštį, pakalbi su kitais žmonėm virtuvėje, pakramtai ką nors. O kai dirbi po pietų, lieki vienui viena ir nėra nei žmonių, nei veiklos. Nueini į paplūdimio barą, pasiimi kokias 3 lėkštes, tada neskubėdama parsiveži su vežimuku jas į virtuvę, tada jau tenka mąstyti, kaip tempt virtuvėj bent 10 minučių, nes jei nuneši lėkštes į apačią iškart, tai tada teks ten be vietos maltis. Tas yra dar blogiau, nei virtuvėj trūnyt. Tai iš to neturėjimo ką veikt Justė dėlioja padėklus pagal dydį, spalvas ir naujumą ir jau pertvarkė visas lentynas aplink, o Rūta jau išrankiojo kiekvieną akmenuką ir šapelį iš tarpų tarp grindų plytelių. Ir dar šakutes dėliojam, kad sutaptų kiekvienos dantukai ir idealiai pagal išlinkimus būtų sudėtos viena prie kitos. Tai įsivaizduojat, kokių minčių gali kilt, kai dėlioji šakutes šitaip? Protinės sausros visiškai. Degradavimas. Po tokio laiko stūmimo jau nieko nebesinori, išeini kaip maišu trenkta. Jau tikrai geriau lakstyt visą dieną nieko nespėjant ir vakare krist į lovą be jėgų, nei kad šitaip.

Na bet liko dar du su puse mėnesio, tad bandom neverkšlenti, o susigalvojam, ką visgi galim nuveikti ir priimam viską kaip iššūkį, ir išbandymą. 

Beje, laukiam siūlymų įvairiausių. Va priėjimas prie Laconijos bibliotekos katalogų, prieš siūlydami pasižiūrėkit ar mes galim tą gauti :)


***

Hi guys,

this was a blog post to our families and friends because they keep on asking how do we feel here. So, ooooh, we're good, thanks. :)

P. S. For more information contact in person :)

2010 m. liepos 10 d.

Susišnekam darbe / Advanced English

Primenam, kad visad džiaugėmės, kad laisvai bendraujam angliškai. Važiuodamos čia išvis nesijaudinom dėl kalbos. Dabar irgi nesijaudinam, prašom pakartot kas antrą sakinį ir norma :DD

Kad būtų lengviau suprasti, štai kelios įprastos situacijos iš darbo:

1. Sėdi viena virtuvėj, skamba telefonas. Bl**.
- La, čia Rūta/Justė
Balsas iš kitos virtuvytės:
- Labas, čia Patty/ Adam / Ray / ar kas kitas. Gal gali blabaaaaaabkajskgahdnadncskgzjbckjdschkzbcbhsaksj, prašau?
- Atsiprašau..?
- Gal gali pasakyti , kad ahdohcknsckbkbcsklnclkzhc, gerai?
- Aha... Aš dabar čia viena virtuvėj, nėra čia jo...
- Jis tuoj ateis.
- A, ok. Tai ką jam pasakyti?
- Pasakyk, kad atneštų blabudhmzclxsu...
- Ahaaa... ok...
Tada tas reikiamas žmogus ateina į virtuvę. Sakai:
- Patty prašė atnešti kažką panašaus... į... blabudhmzclxsu...? (pakartoji ką išgirdai, fonetiškai tiesiog, nesuvoki išvis ką gali reikšti)
- Ok, ačiū.


2. Nueini į paplūdimio virtuvytę, tau sako:
- Ooo, kaip gerai, kad tu čia, gal gali atnešti man iš didžiosios virtuvės blaaablaaablliii
- Ką taip?
- Blaaaablaaaabliii, nu ten turi būt padėta ant blaaavblaaaa
- Aha... Gerai...
Nueini į paplūdimio barą, pasiimi indus, grįžti į virtuvytę, sakai:
- Ką ten atnešti, vis tiek nesupratau..?
- Blaaablaaaabliii, jie ant blaaavblaaaa.
- Žinok, nesuprantu aš tavęs...
- Ai, gerai tiek to.
Nueina pats į virtuvę pasiimt ir paskui parodo, kaip tai atrodo.

Po tokių nuotykių jie duoda mums dėžučių viršutines dalis kartais, kad suprastume ko ieškom ir paaiškina kas yra šaldiklis, kokios jo funkcijos, kurioj jis vietoj ir pan. :D

Va tau ir rašyk CViake "Advanced lygis"


***


We were always confident about our English until we started to work in a kitchen. Here are few usual situations from work.

1. You are alone in the kitchen and the phone rings. F*ck.
- Hi, this is Rūta/ Justė
- Hi this is Patty / Adam / Ray / Someone else. Could you blabaaaaaabkajskgahdnad,ncskgzjbckjdschkzbc bhsaksj, please?
- I'm sorry...
- Could you tell that ahdohcknsckbkbcsklnclkzhc, ok?
- Aha... But he's not here...
- He'll be there in a minute.
- Aha... Ok, so what should I tell him?
- Tell him to bring some blabudhmzclxsu...
- A... Ok...
Then that Someone comes. You:
- Hi, Patty asked you to bring something... like... blabudhmzclxsu... (you just repeat some sounds phonetically, having no idea if that means anything)
- Ok, thanks.


2. You are in the small kitchen near the beach bar. Someone tells you:
- Could you bring me some blaaablaaabliii from another kitchen?
- Am... What?
- Blaaablaaabliii, it should be in the blaaavblaaaa
- Aha, ok.
Then you walk to the beach bar, take dirty dishes, go back to small kitchen:
- I'm sorry, what did you asked me to bring here?
- Blaaablaaabliii from the blaaavblaaaa.
- You know, I still don't understand...
- Ok, whatever.
Then he goes to the kitchen himself. 

After such conversations they give us parts of the boxes with the name of a product and explain us what is freezer, storage, in which place exactly they are in the kitchen and why. :D

Yup, that's our Advanced English.

Liepos 4

Nepriklausomybės diena, kitaip tariant. Visi sveikina visus su valstybės gimtadieniu, dieną tinkasi su šeima ir važiuoja kept mėsų ant laužo, ar šiaip kur pabūti ir visi laukia vakaro ir fejerverkų. Juos čia pokši kaip per naujaką pas mus. Ir išvis kiek pakalbėjom su amerikiečiais, tai fejerverkai jiems išvis svarbiausias dalykas, tikra nepriklausomybės dienos vinis.

Mes abi dirbom tą sekmadienį, nes kaip niekad daug žmonių priplūdo į viešbutį. Justė padirbo ryte ir kol Rūta dirbo vakare, išėjo su dviem baltarusėm ir viena ruse į "miestą". Tokia proga, kad visos kompanjonės kalba rusikai, teko adaptuotis ir pareikšt, kad fsio, davai ja toža budu gavarit pa ruski... :D

Apie veiksmą "mieste": vyko derevenskij parad (Marijos išsireiškimas) ir hot dog-ų, hamburger'ių, čipsų, ledų ir visokių blizgučių (a la "loterija be pralaimėjimo") mugė. Paradas buvo labiau politinis, norintys būti išrinkti į senatą dalino saldainius, tušinukus, spaudė ranką...

Nuotraukos apačioj. Atvirai pasakius, kai mums čia nelabai šventė, tai nepaliko ir daug įspūdžių. 

Ai, prisiminiau dar. Rūta parašė mūsų draugeliui, kad mums Liepos 4 ne šventė, o jis pasakė kažkokiam savo pažįstamui tai, tai pastarasis įsižeidė ir sakė mums perduot maždaug tai "Mūsų armijos sagoms skiriama pinigų suma yra didesnė, negu jų šalies BVP". Suprask, neaiškinkit nykštukai čia apie Liepos 4. Rado kuo didžiuotis, bliamba, jo laimė, kad gyvai mums to nepasakė.








(Baltarusė Ania kairėje, rusė Marija dešinėje)

Su Galina (baltarusė) blizgaliukų fone

2010 m. liepos 9 d.

Laconijos kaimelio kepykla / Laconia Village Bakery

Negaliu nepasidžiaugti :))))



Šiandien ėjau į ūkininkų turgelį tikrų braškių ieškoti ir į biblioteką grąžinti filmų. Braškių turgelyje neradau, bet radau truputėlį gyvos muzikos ir dar tokį draugelį nuo baikerių savaitės. Tai jis jau jaučiasi pakankamai kietas bajerius skaldyt apie mūsų vaikščiojimus. Lopas.

Išėjusi iš bibliotekos užmačiau Lakonijos kaimelio kepyklėlę (taip ir vadinasi, nejuokauju "Laconia Village Bakery"), negalėjau praeit nepatikrinus, ką jie ten kepa. Spėjau prieš pat pat darbo pabaigą. Pasisveikinau su dirbančiu vaikinuku, kaip visada visur ir su visais pasidžiaugėm, kad gerai gyvenam, tada jis sako "čia yra sausainiai visi"... Ir nudengia visą prekystalį... O iš ten... Pilni krepšiai didelių sausainių žiūri į mane... Sakau "ooodieve..." Paklausiau kainos, sakė nesijaudint dėl jos, išsirinkau sausainį su baltu ir juodu šokoladu ir riešutų sviestu, kitą su imbieru ir kitą avižinį. Sudėjo man į maišiuką visus ir priminė, kad nesijaudinčiau dėl kainos, palinkėjo geros dienos ir tiek. Padėjojau šimtą kartų, pakrykštavau iš laimės ir išėjau. Rūtai neparnešiau nei vieno, nes visi patys sušoko į burną ir sutirpo beeinant namo. 

Spėkit, kas nuo šiandien ten užeidinės kaskart, kai eis į senamiestį? :)

***

Today I walked to Laconia downtown again. I had an idea to buy some strawberries at farmers market, but I didn't find any. But I found a bit of live music. :) So, I listened to the band, met one guy (I know him from the bike week) then went to a library to return DVDs and after that I saw Laconia Village Bakery. What a nice place! They have amazing cookies there... I asked about the price, but the guy who works there said that I shouldn't worry about it... So I choose three cookies (one with chocolate and peanut butter, another one with ginger and last one with oats), then asked again what is the price and he told me "ooh, don't worry about that. Here are your cookies. Have a nice day"... Can you imagine how happy I was??? :D I couldn't save any of those cookies for Ruta, somehow they all jumped to my mouth and melted...

Congrats, Bakery, you'll have one more loyal customer this summer :)))

2010 m. liepos 6 d.

Popietė prie vandenyno / Afternoon by the ocean

Praėjusį ketvirtadienį buvom susitarę susitikti su tokiu Kenn, Scorp'ų fanu, su kuriuo susipažinom per koncertą. Galvojom ką čia nuveikus, galėjom rinktis iš važiavimo kažkur į valstijos šiaurę ir pasiplaukiojimo gondola arba važiavimo į Protsmouth miestuką prie vandenyno. Aišku, kad norim prie vandenyno. :)

Važiuojant į priekį vis dėlto nesustojom Portsmouth, o nuvažiavom į Hampton, kitą turistinį miestelį, kuris iš pradžių važiuojant gatve atrodė visai didelis, bet pasirodo, kad ten namai sustatyti tik išilgai gatvės, kur matosi vandenynas, o už jų vien plyni laukai.

Sustoję iškart bėgom patikrinti vandenyno vandens, ir ką gi galime pasakyti, nesimaudytume už jokius pinigus, vos nenušalo galūnės :D Rūtai net galvą pradėjo skaudėti. Bet miestukas visai gražus, daug turistų buvo, padarėm kelias nuotraukas, bet gyvai viskas daug fainiau atrodo. Vyksta renovacijos darbai visokie, kitais metais turėtų būti dar gražiau ir labiau žalia. O rugsėjį ten vyks ir jūros maisto festivalis. Gaila, mūsų jau nebebus.

Važiuojant namo nusprendėm stabtelėti Portsmouth ir užeiti į kokį kabakėlį. Beje, pats miestukas, vienas iš seniausių New Hampshire, nuo 16 amžiaus berods. Primena Klaipėdą, raudoni pastatai ir jauku labai. :) Taigi nuėjom į vieną kabakėlį, nes grojo smagi gyva muzika ir... mūsų į ten tiesiog neįleido... nes.. neturėjom pasų. Kortelės kažkodėl netiko. bandėm pasiginčyt, nu bet neleidžia tai neleidžia, jų bėdos, nueisim kitur. O kitur tai į restoranėlį pavadinimu "Fat belly's".
Pavadinimas pateisina turinį - porcijos tokios gerulės, nereikėjo net nieko rimčiau valgyt, užteko užkandžių. Užsisakėm pagal pavadinimą gruzdintos duonos su česnaku ir sūriu, skirtumą matot :)
Bet skanu. Ir Nachos, meksikietišką kažkokį užkandį (traškučiai su įvairiais prieskoniais ir sūriu, ir alyvuogėm). Aštru.



Ir dar gėrėm alų. Bandėm šviesų Samuel Adams Summer ir kitą tamsų kurį jie ten bare ir gamina. Šviesus visai nieko, o tamsaus galėtų ir nebegamint. Daugiau foto apačioj.

***

We had the day off last Thursday, so decided to meet Kenn, Scorpions fan whom we met at the show in Gilford, and go to Portsmouth, small city on the coast. However, first we drove to Hampton, another touristic city by the  coast. It was strange for us how all the buildings are built near the street and there's nothing behind them, only empty fields...

The water in the ocean is very cold! Actually, too cold for even thinking about swimming... Ruta got headache... but the experience was good. :) There will be sea food festival in September in New Hampton but we won't be here then.

On the way back, we stopped in Portsmouth to eat something or have a drink. We wanted to go to some pub with nice live music but security didn't let us in because we didn't have passports, only ID cards. Well, their problems, they just missed 3 clients! Another place we found was called Fat Belly's (picture above). Well, the name justifies the content - their portions are so huge that snacks were enough. What can we say... we definitely have better fried bread and we'll try to make some for Americans so we could prove it :P

It was really nice afternoon. Thank you Kenn. And as we said we'll be happy to cook for you! :)